Labas sakau tau,
😊 Svajojau apie jaukius grafikos dizainerių susitikimus, apie atvirus dizainerių pasidalinimus, kuriuose kiekvienas iš kitų patirčių atrastų jiems tinkamus metodus kaip iki minimumo sumažinti korekcijų kiekį, kaip vesti klientą per projektą, kad nepakliūti į nesusikalbėjimo taškus, kaip įkainoti dizaino projektus be derybų … su savimi.
Ir tai įvyko šiame susitikime 🌟 ! Sakau ačiū, tiems, kurie prisijungė ir sukūrė tą nuostabią aplinką visiems ❤️
👇 Susitikimo video įrašas straipsnio apačioje 👇
Straipsnyje ir pokalbyje minimos nuorodos:
Knygos: Ellen Lupton “Thinking with Type” Julia Cameron knygą “Kūrėjo kelias”, Marty Neumeier “Brand the Gap”
Podcast: “The giant thinkers”, “Being Freelance”, “Design matters”
Youtube kanalai: “Marie Forleo” ir “Chase Jarvis”
Portfolio pvz: Pirmas portfolio Behance portfolio Asm.svetainės portfolio.
Kodėl atvirai dalinuosi savo patirtimi?
Šiandien aš prisistatau kaip Lina Mass, brendo ir vizualo strategė, grafikos dizainerių mentorė, “Dizainerių Sambūrio” bendruomenės įkūrėja. Tada, įvardinu prie kokių prekės ženklų rebrendų teko pridėti rankeles: "Finbee", "Kauno miesto muziejus", "Orbio.world", "Billo.app"... Kadangi šiuo metu dizaino pasirinkau nebekurti, tai pasidalinu ir šios dienos veiklos tendencijomis: kūriau brendo strategijas "C&D style", "Adatytė" ir kt. Į gyvenimą paleidau ne vieną strategiškai sudėliotą svetainę kaip kaitavimocentras.lt, kintaiarts.lt ar storybynature.lt…
Šis aprašymas tėra ledkalnio viršūnė. Už šio aprašymo slepiasi ir:
💣 Kaip po 7 metų darbo dizainere neturėjau nei vieno projekto, kurį būčiau norėjus įsikelti į savo portfolio;
😭 Kaip kūriau logotipą nuo 22 val. iki .... su klientu “ant ragelio”;
🧨 Nepavyko laimėti nei vieno logo konkurso;
💥 Kaip 8 metus laukiau kol reklamos agentūra įdės skelbimą apie laisvą darbo vietą ir nesulaukiau.
👉 Dalinuosi savo istorija norėdama nuimti šydą ir parodyti, kas slepiasi už aprašymo. Esu čia ne dėl sėkmės, o dėl nesėkmių. Iš sėkmės nieko neišmoksit, o su nesėkmėm yra kita istorija. Šis pokalbis ir straipsnis - tai pasidalinimas apie nesėkmes, nes tai iš tiesų žmogų augina ir galų gale atveda į “sėkmę”.
Savo patirtimi dalinuosi trimis etapais
Paskutiniame dizainerių Meetup'e dalinausi trimis profesionalumo lygiais, kuriuos nustačius, pasidaro aiškiau, ko imtis ir kaip judėti į priekį. Susipažinti su trimis profesionalumo lygiais gali šioje santraukoje. Savo istoriją taip pat pateikiu trimis etapais. Tikiu taip bus lengviau kiekvienam rasti sau pritaikomą patarimą.
#1 etapas. Pirmieji 7 metai grafikos dizaine
Tuo metu, kai prasidėjo mano karjera (2004 m.) dar nebuvo taip lengvai prieinama informacija kaip dirbti sau (‘freelancinti’), tad savo karjerą pradėjau įsidarbindama reklamos agentūroje. Iškart po mokyklos reikėjo pradėti savarankišką gyvenimą, tad nuėjau į agentūrą dėl valytojos darbo. Netikėtai paklausė ar moku dirbti kompiuteriu, šiek tiek buvau pažaidus su Photoshop, tai atlikau užduotis ir … visiško atsitiktinumo dėka mane pasodino prie kompiuterio maketuotojos pozicijoje... :)) Vėliau sekė darbas spaustuvėje, buvau ir langų įmonės dizainerė… O universitetą baigiau neakivaizdiniu būdu.
Tik po 7 metų supratau, kad turiu patirties, bet neturiu nei vieno dizaino projekto, kuriuo galėčiau papildyti savo portfolio. Visa mano patirtis buvo niekinė, tik kad žinojau kaip apklijuojami automobiliai, derinamos iškabos, ruošiami maketai spaudai…
Taigi, išėjau ‘freelancinti’ turėdama patirtį, bet neturėdama portfolio. Klasika.
Kaip atrodė pirmas ‘freelance’ bandymas?
Jei atidžiau pažiūrėsite, pamatysite, kad dievinamus grafinio dizaino portfolio sudaro logotipai ir identitetai arba svetainės, kartais katalogai... Vadinasi, man reikėjo gauti didesnių projektų, nes iš to, ką jau moku kurti - reprezentatyvus portfolio nesilipdė. Išsikėliau tikslą išmokti kurti logotipus.
Pradėjau nuo logotipo konkursų, aišku, nieko nelaimėjau. Ir man labai nepatiko laimintys logotipai, o ir sumos buvo žemiau savivertės. Tai sugalvojau parašyti straipsnį “Kodėl logotipas neturėtų kainuoti mažiau nei 150 litų”, kuris neplanuotai ir atvedė pirmuosius klientus.
Iš kokių klaidų išmokau daugiausiai
O tada ir įvyko patys klaikiausios klaidos, apie kuriuos visą komiksą galima parašyti, nes… dar nemokėjau valdyti dizaino projektų, nepavykdavo susikalbėti su klientu, nesuvaldydavau kliento lūkesčių:
Dirbdavau nuo 22 val nakties su klientu “ant ragelio”;
Netekau 3000 pajamų, nes iš pažįstamo nepaėmiau avanso, apie sutartį net negalvojau;
išleidau 200 000 skrajučių be… įmonės kontaktų
Nors tikrai buvo sunku, bet pavyko susikurti portfolio, kuris šiandien jau atrodo juokingas, bet tąkart man padėjo… pereiti į sekantį etapą.
Išvados:
Naujokams dizaineriams labai rekomenduoju karjeros pradžioje apsiimti kuo įvairesnių grafinio dizaino darbų. Nes tik “išragavę įvairių skonių ledus” galime lengvai įvardinti, kurie skaniausi ir taip pasiruošti sekančiam etapui.
Stebėkite ką labiausiai patinka kurti ir už ką klientai yra linkę mokėti. Taip daug lengviau pasirinksi grafinio dizaino atšaką vėliau: maketavimas, vizualinis identitetas, svetainės UI/UX, animacija 2D/ 3D…
Patarimai, kaip išvengti klaidų šiame etape:
#1 Jei startuoti reiktų šiandien, tikrai taip ilgai nedirbčiau samdomame darbe, nes visas augimas prasidėjo tik pradėjus ‘freelancinti’.
#2 Dirbant su pažįstamais netaikyčiau “pažįstamo nuolaidos”, nes, kai nueinat pas draugą į kepyklą, gi neprašot bandelės už pusę kainos.
#3 VISIEMS užsakymams be jokių išimčių (pažįstamas ar ne, pirmas užsakymas ar dešimtas) imti bent 30% avanso nepaisant ar pasirašot sutartį ar ne.
#4 Neskirčiau laiko Behance portfolio ar asmeninės svetainės kūrimui, kol neturiu tas platformas atitinkančių projektų. Investuočiau laiką į gerą PDF portfolio pateikimą ir siuntinėjimą potencialiems klientams.
#5 Sugalvočiau metodą kaip ir tikrinti maketus ir išvengti klaidų, keli pavyzdžiai: peržiūrėti maketą aukštyn kojom, patikrinti kaip maketas atrodo atskiruose spalvų kanaluose CMYK (Funkcija yra Acrobat reader, Illustrator, Photoshop), nusiųsti kolegai peržiūrėti naujom akim.
#2 etapas. Darbas kūrybinėje reklamos agentūroje ir suvokimai
Po to, kai išėjau ‘freelancinti’, per metus susikūriau portfolio, su kuriuo pavyko įsidarbinti į savo svajonių agentūrą. Aš ją tyliai stebėjau visus tuos metus laukdama kol paleis skelbimą apie atviras darbo vietas, bet jie taip niekada jokio skelbimo ir nepaleido. Parašiau jiems tiesiog el.laišką. Mane priėmė, nors tuo metu jiems dizainerio net nereikėjo.
Ilgai svajojau dirbti apsupta profesionalių dizainerių, nes tikėjausi iš jų daug išmokti. Tai realybė atrodo taip: visi užsiėmę savo projektais, vieno deadline pabaiga, reiškia naujo pradžią ir nelabai yra kada dalintis ar mokyti jaunesniuosius dizainerius. Ir vėl nusivylimas, nes gavus užduotį buvo prašoma tiesiog ją atlikti… Nėra ko tikėtis, gi ne universitetas…
Dirbti buvo sunku, trūko žinių, aiškios užduoties apibrėžimo, tad, teko spėlioti ir daug kartų dizaino pasiūlymus perdaryti. O dabar žvelgiant atgal matau, kad labiausiai trūko elementaraus suvokimo kaip dizainas yra susijęs su verslo tikslais.
Atsiremti į kitus dizainerius nepavyko, tai pradėjau mokytis pati
Vėl grįžau į savarankišką, bet tikslingą mokymosi procesą ir pradėjau domėtis spalvomis ir kaip jos derinamos. Juokinga tai, kad kaip dera spalvos supratau visa ne iš grafinio dizaino pamokų, o iš aprangos ir garderobo stiliaus straipsnių… Ir taip sutapo, kad darbe gavau identiteto projektą, kuriam pritaikiau naujas žinias ir klientai liko super laimingi spalvų deriniais ir gausa.
Tada, pradėjau ne tik žiūrėti Behance projektus ir jais žavėtis, bet analizuoti, kas juos sudaro, kodėl jie yra mano akiai “geri”, taip lavinau savo estetinį suvokimą, kuris, deja, man nebuvo įgimtas.
Įsigijau knygą apie šriftus ir jų derinimą, ir ne tik ją visą perskaičiau, bet daug ką bandžiau praktiškai darbuose. Nepavadinčiau šios knygos lengvu skaitiniu, bet išugdė dėmesį detalėm ir pajautą šriftų stilistikom.
Ir pradėjau skaityti Julia Cameron knygą “Kūrėjo kelias”. Pagal knygos rekomendaciją, kiekvieną rytą 30 min. skyriau savo minčių rašymui. Tokiu būdu sugalvodavau visus reikiamus konceptus, geriau suprasdavau kaip išeiti iš įvairių situacijų ir pradėjau atpažinti savo išskirtinumus bei stipriąsias vietas.
Kaip atrodė antras ‘freelance’ bandymas?
Per du metus agentūroje, gavau leidimą tiesiogiai bendrauti su klientais ir galėjau tikslingai susiformuoti sau dizaino užduotį, o tai leido sumažinti korekcijų kiekį savo projektuose. Tai lėmė ir sudėtingesnių projektų perėmimą: sukūriau Bienalės apipavidalinimo konceptą, kelis vizualinio identiteto projektus. Išėjau iš agentūros su “produktyviausios dizainerės etikete” ir atvirom durim bet kada sugrįžti.
Antras freelance etapas prasidėjo nuo “0”, neturėjau portfolio (projektų buvo, bet nesukeltų), neturėjau ir klientų. Žinojau tik viena, nenoriu daryti smulkių darbų kaip anąkart. Labai norėjau perlipti nors 1000 € / mėn., tai užsidėjau limitą, kad kompiuterį įsijungsiu nuo 200 € užsakymo ribos, tai reiškia, imu tik didesnius projektus. Žinojau, kad ilgai užtruksiu, tai neskyriau laiko portfolio kūrimui. Vietoj to išsiunčiau visiems pažįstamiems pranešimą, kad esu laisvai samdoma su sąrašu darbų kuo galiu padėti.
Vienas atsiliepė ir atsiuntė man projektą “pabandymui”. Taip užgimė dvejus metus trukusi partnerystė su vokiškai kalbančia projektų vadove ir pasaulinio lygio prekių ženklais ir Vokietijos “Stanley”, “Varta” ir “Reyovac”. Kūriau katalogus, kainynus, prezentacijas, darėm fotosesijas…
Ir nors viskas buvo puiku, kuo toliau tuo labiau jaučiau, kad ši veikla vis mažiau neša džiaugsmo. Didesni finansai palengvina buitį, bet pasitenkinimo ir prasmės taurių neužpildo. Pajutau, kad norisi daugiau prisidėti prie man prasmingų veiklų identitetų kūrimo… subręstu trečiam etapui.
Išvados
Šiame etape, lygiai kaip ir pirmame, reikia skirti laiko klientų paieškai. Skiriasi tik metodas, geriau veikia networking’o susitikimai nei cold emailing, nes užsakymų sumos didesnės, tai ir klientas atsakingiau renkasi kam patikėti užsakymą.
Klientų radimui nebūtinai reikia portfolio. Klientas renkasi dizainerį pagal tai kiek jis juo pasitiki, dažnai užtenka pažinoti, kad pasitikėti.
Be aktyvaus domėjimosi kaip pagerinti dizaino įgūdžius labai rekomenduoju paskaitinėti ir kaip valdyti mintis, ką daryti su baime, kaip atverti kūrybiškumą.
Klientai samdo dizainerius, ne tik pagal portfolio, bet ir pagal asmenybę, kaip aprašytas dizaino procesas, kokiom vertybėm grindžiamas darbas.
Patarimai, kaip išvengti klaidų šiame etape:
#6 Nelaukčiau 5 metų darbo skelbimo iš įmonės, kurioje svajoju dirbti. Tiesiai el.paštu siųsčiau savo prisistatymą. Tada dar paskambinčiau ir visaip kaip parodyčiau, kad noriu ten dirbti.
#7 Nekelčiau sau reikalavimo įsidarbinti, kad būti šalia kitų dizainerių, o pradėčiau gilinti žinias iškart. Visi atsakymai slepiasi už vienos google paieškos.
#8 Anksčiau pradėčiau domėtis kaip komunikuoti soc.tinkluose ir įgytas žinias iškart taikyčiau. Nes tai vienas geresnių metodų susipažinti (nebūtinai gauti užsakymus!)
#3 etapas. Profesionalios dizainerės įvaizdžio kūrimas
Paraleliai darbui su minėta projektų vadove, laikas nuo laiko kūriau identitetus vietinės reikšmės klientams. Dar tik atradinėjau kaip valdyti didesnės apimties projektus ir kaip komunikuoti, kiek ir kada klientą įtraukti į procesą… Tai taip klientui ir sakydavau, darau bandymą ar nori dalyvauti, visi sutikdavo dėl galimai geresnio rezultato.
Nusprendžiau tiesiog mokytis iš klaidų, nes man reikalinga informacija niekas nesidalino. Kiekvienai padarytai klaidai sukurdavau aprašymą ką kitą kartą darysiu kitaip panašioje situacijoje.
Taip pat, kadangi šiame profesionalumo lygyje, daug “neišgooglinsi” pradėjau klausytis dizainerių ir kitų profesionalų istorijų podcast’uose (“The giant thinkers”, “Being Freelance”, “Design matters”…) ir kviečiau kitus man įdomius žmones susitikti gyvai prie kavos, kad rasčiau atsakymus į man rūpimus klausimus. Taip pat, daug skaičiau knygų ir dar daugiau klausiau “Marie Forleo” ir “Chase Jarvis” epizodų, kurie padėjo performuoti savo ‘mindset’.
Kaip sukūriau pirmuosius rimtesnius identitetus
Į mane kreipėsi ex agentūros vadovas su pasiūlymu pabandyti drauge su juo sukurti identitetą “Kauno Miesto Muziejui”. Sutikau, nes išūkiai augina. Kaip ir priklauso rimtuose užsakymuose, pirmi pasiūlymai buvo pasiųsti į kūrybines kapinaites. Tai šiame projekte iki galo supratau, kad negalima kurti prieš tai nesuderinus vizualių krypčių su klientu.
Klaidą, ištaisiau ir sprendimas antru bandymu buvo rastas. Vėliau sekė “FinBee”, “Mariaus Jakulio Jason fondas” ir net sportinio TV kanalo identitetas. Tikiu, kad skaitant atrodo viskas vyko lengvai ir paprastai. Atvirai sakau, gavus matomo prekinio ženklo identiteto rebrendą, reikia gerokai padirbėti su vidinėm baimėm, kad neuždaryti kūrybiškumo ir kažką apskritai sukurti, o kur dar milžiniškas lūkestis sukurti ne kažką, o sukurti max gerą sprendimą. Tad be ‘mindset’ keitimo - tikrai nieko nebus.
Kaip pradėjau dėstyti ir vesti mokymus
Tvirtai nusprendžiau būti atpažįstama tik už identitetų kūrimą. Atsisveikinau su saugiu užsakymų srautu iš projektų vadovės... Lengva nebuvo, bijojau, kad liksiu be pajamų, kad nebus naujų užsakymų, kad bus nuobodu dirbti tik su identitetais…
Ir atrodė, kad nesąmonė pradėti siūlyti tik vieną paslaugą. Gi logika sako, kuo daugiau pasiūlai tuo daugiau gauni. Bet, kaip visada nusprendžiau padaryti eksperimentą, nes ChrisDo ir Johnatan Stark tvirtino, kad fokusavimasis į vieną sritį veikia!
Atnaujinau behance, susikūriau savo svetainę (užtrukau 9 mėn.🤣), pradėjau komunikuoti Instagrame… ir gavau pasiūlymą dėstyti grafinį dizainą BIT, pravesti paskaitą “Go mama”, vėliau ir “She is glowing” verslioje bendruomenėje… O praeitais metais pradėjau kalbėti konferencijose. Taip mano dizaino kelionė pasuko į man netikėtą pusę, bet…
Esu be galo dėkinga už pasiūlymą dėstyti grafinį dizainą BIT. Nes ne tik, kad iki subtilių momentų perpratau, kas yra grafinis dizainas jį dėstydama, bet ir pamačiau, kad dizaineriams nereikia įgūdžių lavinimo kursų. Jiems reikia palaikymo, pasidalinimo patirtimi, dizaino proceso ir susikalbėjimo metodų, kad galėtų sėkmingai startuoti.
Taip į galvą atėjo Dizainerių Sambūrio idėja! Ir štai mes čia ir susitinkame!
Išvados
Suvaldant didesnius užsakymus yra būtinos strateginės žinios, kurios leidžia padėti komandai pamatyti bendrą kryptį ar padėti neapsisprendžiančiam klientui apsispręsti (dėmesio neįtikinti, o padėti pamatyti, kas tinka labiau)
Ankstesniuose dvejuose etapuose reikia skirti laiko klientų paieškai. O šiame etape reikia skirti laiko turinio kūrimui ir ekspertinių žinių pasidalinimui, kurie ir atveda klientus.
Šiame etape būtina pasidomėti asmeninio prekinio ženklo kūrimo metodais ir tendencijomis, nes tai ir yra autoriteto kūrimas. Tiesa, jei ignoruosite, įvaizdis susikurs už jus, nebūtinai toks, kokio norite.
Investavus į profesionalią fotosesiją, tapo lengviau kurti vientisą įvaizdį įvairiuose komunikacijos kanaluose ir užmegzti emocionalų ryšį su potencialiais klientais.
Kuo toliau tuo labiau pastebiu, kad portfolio šiame etape netenka reikšmės. Daug svarbiau palaikyti kuo platesnį ir kokybiškesnį santykį su kitais žmonėmis.
Ką daryčiau kitaip šiame etape:
#9 Užsirašyčiau į viešojo kalbėjimo kursus. Tiesa, pasakius, tą padarysiu jau šiais metais.
Kiekvieno kelionė profesionalumo link yra unikali. Tikiu, ir linkiu, kad kitų dizainerių istorijos padėtų rasti savo kelią. Ir įkvėptų veikti. Nes priminsiu, kad nesėkmės augina, ne sėkmės!
👇 Susitikimo video įrašas 👇
Sakau ačiū tiems, kurie paskaitė iki galo! Ir iki kitų greitų kartų 🌟
Lina-Mass
p.s. Jeigu norisi, galite paremti šią mentorės iniciatyvą dalintis. Tokiu atveju kviečiu rinktis mokamą turinį (mėnesinė prenumerata 12 €, metinė - 120 €) ir sulauksite dar daugiau vertingų rekomendacijų, pasidalinimų ir įžvalgų… 🌟
Lina Mass dalinasi savo patirtimi: 9 patarimai, kaip išvengti klaidų grafikos dizaino kelyje